- pūras
- 2 pū̃ras sm. (4) NdŽ, pūraĩ pl. (4), pū̃rai (2) Kv, Klp, Žd, purai [K] 1. žieminis kvietys (Triticum); žieminių kviečių grūdas: Kviečio ir pūro hibridas duoda gerą derlių rš. Pūras papampusysis baltasis aksominis (T. turgidum album velutinum) P. Pūras visurtinis auksytasis (T. vulgare aureum) P. Pūras plūksninis (T. pinnatum) Mt. 2. pl. žieminių kviečių sėkla, grūdai, apsėtas laukas: Kviečiai vasariniai, o pūrùs rudenį sė[ja] kaip rugius Prk. Pūraĩ yr stambesni, iš pūrų̃ skanesnis pyragas, baltesnis Kl. Veizėk, kaip antai muno pūrai žaliuo[ja]: tankiai sudygo Štk. Šiemet pūraĩ geri J. Paaugo mūso šį metą dideli pūraĩ Pln. Šiemet geri pūraĩ: būs pyrago Vvr. Čia pūraĩ augs, jei žemė buvo įkrėsta Jdr. Nevyksta munie auginti pūrùs: žemė netinka Šv. Kartais mažai tekrimta pūrų̃ Ms. Susimaldžiau duonikei pūrų Dov. Iš ragų gerdamys, pūrų duona užkandos S.Dauk. Pūrams pryš paaugant, perinsiu vištą, būs kuo lesinti Ggr. Kam tie pūrai, miežiai? Alučiui taisyti KlpD99. Sėjo pūrelius trejus metelius, nė vienas neišdygo D31. Sakė, nulesęs pūrų̃ laukelį JD618.
Dictionary of the Lithuanian Language.